Tokiu vardu svečio nėra. Pagal šiuos filtrus nieko nėra.
Agneta Tumė – TV turinio vadovė „Telia Lietuva“, daugiau nei dešimtmetį dirbanti TV ir kino industrijoje. Ji įgyvendina „Telia Play“ strategiją, bendradarbiauja su didžiosiomis ir nepriklausomomis studijomis, kad įsigytų kokybišką turinį. Taip pat kuruoja originalius projektus „Telia Play+“ ir aktyviai domisi vietos kūrėjų darbais.
Prodiuserė Agnė Adomėnė 2012 m. įkūrė prodiuserinę kompaniją „Art Shot“, kuri vysto, prodiusuoja bei koprodiusuoja meninius animacinius filmus. A. Adomėnė baigė kultūros vadybos magistrą UNESCO katedroje Vilniaus dailės akademijoje. Kino industrijoje dirba nuo 2009 metų. 2016-aisiais „Art Shot“ prodiusuotas trumpametražis lėlinės animacijos filmas „Nuopuolis“ (rež. Urtė Oettinger ir Johan Oettinger) gavo Lietuvos kino akademijos apdovanojimą.
Aistė Misiūnaitė – pradedančioji animatorė ir režisierė, 2025 m. baigusi Animacijos magistro studijas Vilniaus dailės akademijoje. Jos pirmasis trumpametražis animacinis filmas „Night Confession“ buvo sukurtas kaip baigiamasis magistro darbas. Kurdama Aistė domisi psichologinėmis temomis – kaip vidinės būsenos, traumos ir baimės gali būti iškeliamos į paviršių per animaciją ir kaip menas gali padėti su jomis susidurti, o ne slopinti.
Nuo 2017 m. Akvilė dirba „Meinart“ animacijos studijoje prodiusere, kur sukūrė tarptautinio pripažinimo sulaukusius trumpametražius animacinius filmus, įskaitant „Patriką“ – pirmąjį lietuvišką animacinį filmą, patekusį į „Disney+“. 2023 m. ji buvo animacinio ilgametražio filmo „Kakė Makė. Mano filmas“ vykdomoji prodiuserė. Šiuo metu ji kuria kelis trumpametražius filmus ir vysto antrąjį ilgametražį – „Pabėgęs namas“.
Andreas Granér (g. 1986 m.) yra menininkas ir animatorius iš Stokholmo, Švedijos. Turėdamas piešimo ir muzikavimo patirties, animaciją jis atrado kaip natūralią kūrybinių
interesų sampyną.
Studijavo Stokholmo animacijos akademijoje, čia susidomėjo pasakojimo vystymu pasitelkiant žaismingą „pasidaryk pats“ prieigą, derinant rankomis pieštą
animaciją su paties sukurtomis muzikinėmis kompozicijomis. Debiutinis trumpametražis filmas „Siri Wonder“ šiemet bus pristatytas BLON festivalyje.
Antanas Skučas – kino režisierius ir duomenų menininkas, Vilniaus dailės akademijos lektorius. Jo debiutinis animacinis trumpametražis filmas „Vaikystės dienoraštis“ apdovanotas Lietuvos kino premija „Sidabrinė gervė“. 2015 metais įkūrė kino gamybos kompaniją „Tylus kinas“. Taip pat dirba su naujųjų medijų, XR, VR, AR, AI technologijomis.
Anu-Laura Tuttelberg 2013 m. baigė Estijos dailės akademiją ir įgijo animacijos magistro laipsnį stopkadro animacijos specializacijoje. Jos baigiamasis darbas – filmas „Fly Mill“ – laimėjo 20 apdovanojimų visame pasaulyje. Pirmasis filmas baigus studijas – „On The Other Side Of The Woods“ – buvo pristatytas Tarptautiniame Ansi animacijos festivalyje, parodytas iš viso 85 festivaliuose ir laimėjo 12 apdovanojimų. „Winter in the Rainforest“ – pirmasis jos gamtos trilogijos filmas, kurio premjera 2019 m. įvyko Ansi festivalyje, pelnė 13 apdovanojimų įvairiuose festivaliuose bei Estijos kultūros fondo apdovanojimą. Anu-Laura, žinoma dėl stopkadro filmų scenografijos, 2022 m. pelnė Estijos kino ir televizijos apdovanojimą už geriausią gamybos dizainą. Dabar ji dėsto savo alma mater.
Aurelijus Čiupas yra animatorius, režisierius ir audiovizualiojo meno kūrėjas iš Lietuvos. Jo kūrybos variklis – nepaliaujamas naujų medijų technologijų tyrinėjimas ir
eksperimentavimas su jomis. Ši patirtis atsispindi jo kurtų animacinių filmų vaizdo efektuose, interaktyviose instaliacijose. Pastaruoju metu jį domina generatyvinio dirbtinio
intelekto technologija.
2024 m. Estijos dailės akademijoje įgijęs animacijos magistro laipsnį, Aurelijus tobulino savo, kaip filmų kūrėjo, praktiką ir derino ją su
netradicinėmis skaitmeninės animacijos technikomis, siekdamas tikslingai ir subtiliai panaudoti generatyvinį DI.
Savo magistro laipsnį jis apsigynė sukūręs nuolat
atnaujinamą edukacinį vaizdo tinklaraštį, kurio tikslas – išsklaidyti paslaptis apie DI technologiją animacijos meno kontekste pateikiant kontempliatyvias įžvalgas ir kritiką.
Beatričė Jackutė – Lietuvoje kurianti animatorė, režisierė ir aktorė. Kūrybinę kelionę Beatričė pradėjo Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykloje ir „Animatest“ programoje, kurioje įgijo pagrindinius animacijos įgūdžius. Šiuo metu Beatričė studijuoja Vilniaus dailės akademijoje Animacijos studijų programos II kurse bei gilina personažų kūrimo ir scenos meno žinias kaip teatro trupės „Insiti“ narė.
Kompiuterių inžinierius, akademinių straipsnių autorius ir skaitmeninio meno kūrėjas. Dirba akademinės leidyklos „Mdevari“ vyriausiuoju redaktoriumi, taip pat yra vadovaujantis partneris bei audiovizualinių sprendimų specialistas studijoje „reroDev“, kuri formuoja skaitmeninį kraštovaizdį Sakartvele ir regione. BLON „Aware Game Awards“ apdovanojimuose atstovauja žaidimui „Odyssey: Sakutaiso“ (taip pat CEEGA 2024 finalininkas geriausių mobiliųjų žaidimų kategorijoje), sukūrė žaidimo koncepcijas ir garso takelius.
Benedikta Rukaitė yra Lietuvoje kurianti kino dailininkė ir animatorė, 2022 metais baigusi medijų meno magistrą Vilniaus dailės akademijoje. Daugiausia dėmesio skiria kurdama naujus pasaulius stopkadro ir 3D animacija.
-800x996.jpg)
Benjamin Massoubre atrado animaciją Klermono-Ferano trumpametražių filmų festivalyje, kur jį sužavėjo šios srities turtingumas ir įvairovė. Animacijos srityje pradėjęs dirbti kaip montažo režisierius, jis netrukus tapo organizacijų A.C.E. ir AMPAS nariu. Benjamin bendradarbiavo su Jérémy’iu Clapinu kuriant filmą „Aš praradau savo kūną“, su Rémi Chayé – „Toli šiaurėje“ ir „Patrakėlė Marta Džein“, o su Patricku Imbertu – „Dievų viršūnė“. Jo režisūrinis ilgametražis debiutas „Mažylis Nikolia pasakoja apie laimę“ buvo atrinktas į Kanų kino festivalį ir 2022 m. pelnė „Kristalą“ geriausio ilgametražio animacinio filmo kategorijoje Ansi festivalyje.
Benas Darami yra verslo plėtros vadovas „Persis Play“ – Lietuvoje įsikūrusioje nepriklausomoje žaidimų kūrimo studijoje. Šiuo metu studijoje kuriamas nuoširdus nuotykių žaidimas „Fatherhood“. Beno atsakomybės – naujos partnerystės ir viešieji ryšiai bei naujų žaidėjų pritraukimas. Benas mėgsta naujas pažintis, bendradarbystės projektus ir aktyvų keitimąsi idėjomis.
Camilo yra daugiadisciplininis menininkas, kurio kūrybos kryptis – eksperimentiniai skaičiavimai. Remdamasis animistine perspektyva, jis žmogaus ir mašinos santykius suvokia kaip sambūvį ir simbiozę. Pastaruoju metu jis daugiausia dėmesio skiria kelių žaidėjų arkadinių žaidimų kūrimui, kuriuose per tarpasmeninę sąveiką nagrinėjamos įvairios politinės temos. Šiuo metu Camilo tyrinėja estetines ir technologines amatininkystės (artisanat) galimybes, susijusias su duomenų suverenitetu ir autonomija.
Drąsios, pašėlusios ir nešinos muzikiniais takeliais.
-800x1198.jpg)
Davide Abbatescianni – Romoje gyvenantis kino žurnalistas ir kritikas. Jis studijavo teatrą, kiną ir žurnalistiką Italijoje, Estijoje bei Airijoje. Nuo 2017 m. Davide yra „Cineuropa“ autorius, rašantis apie svarbiausius kino festivalius visame pasaulyje. Jo darbai taip pat publikuojami „Variety“, „Documentary“, „Business Doc Europe“, „New Scientist“, „Nordisk Film & TV Fond“ svetainėje ir „The New Arab“. Nuo 2022 m. Davide eina „The European Animation Journal“ vyriausiojo redaktoriaus pareigas ir dirba finansavimo konsultantu dviejose Europos organizacijose.
Doug Frankel savo animatoriaus karjerą pradėjo Kalifornijos menų institute devintajame dešimtmetyje. Doug kūrė animaciją tokiuose „Disney“ ir „Pixar“ filmuose kaip „Liūtas karalius“, „Pokahonta“, „Paryžiaus katedros kuprius“, „Naujas imperatoriaus pokštas“, „Fantazija 2000“, „Nerealieji“, „La troškinys“, „Žaislų istorija“ ir „Koko“. Be „Disney“ studijos projektų, Doug taip pat dirbo su filmais „FernGully: Paskutinis atogrąžų miškas“, „Garfildas“, „Džem“ (mergaičių grupė) ir „Renas ir Stimpis“. Doug dievina animaciją ir didžiuojasi galėdamas save vadinti lietuvių kilmės amerikiečiu!
Animacijos režisierė, kino edukatorė yra baigusi animacijos bakalauro bei fotografijos ir medijų meno magistro studijas Vilniaus dailės akademijoje. Jos debiutinis animacinis filmas „Ta, kuri žino“ pelnė ne vieną apdovanojimą ir apkeliavo daugiau kaip 50 festivalių visame pasaulyje. Režisierės kūryboje gausu jautrių temų, gilinimosi į intymumo, kūno, santykio su savimi ir aplinka temas. Šiuo metu menininkė vysto naujo animacinio filmo projektą.
Elijas yra Vilniaus dailės akademijos studentas, dirbantis stopkadro technika, naudodamas ir derindamas įvairias medžiagas, tokias kaip plastilinas, lėlinė animacija ir vaizdo medžiaga. Pagrindinis jo interesas kuriant animaciją – panaudoti „ready-made“ objektus ar jau esamą mediją kuriant naujas aplinkas, personažus ir naratyvus.
Kultūros vadybininkė ir audiovizualinio švietimo ekspertė. Aktyviai veikia audiovizualinio sektoriaus srityje nuo 2000 m. Nuo 2015 m. yra Varšuvos kino mokyklos bendradarbė.
Būdama komunikacijos ir naujųjų medijų prorektore, ji vadovavo Vaizdo žaidimų kūrimo katedrai ir Vaizdo žaidimų kūrimo vidurinei mokyklai. Žaidimo „Best Month Ever“ prodiuserė.
2022 m. ji gavo specialų apdovanojimą „PIXEL AWARDS EUROPE“ už indėlį į Lenkijos žaidimų industrijos plėtrą.
„Women in Games“ ambasadorė, Lenkijos audiovizualinių
prodiuserių rūmų Naujų pasakojimų sekcijos narė, FILMFORUM asociacijos atstovė spaudai. Studentų žaidimų festivalio ir daugelio kitų kultūrinių bei edukacinių iniciatyvų kino ir
vaizdo žaidimų pramonėje iniciatorė ir organizatorė. „Kultura Interaktywna“ fondo bendrakūrėjė.
Gabrielė Cegialytė kino industrijoje aktyviai veikia daugiau nei dešimtmetį. 2016 m. prisijungė prie
lietuviškų trumpametražių filmų agentūros „Lithuanian Shorts“, kurioje
dirba projektų vadove. Ji
yra Vilniaus trumpųjų filmų festivalio vykdomoji direktorė, dirbusi skirtinguose festivalio
departamentuose nuo 2015-ųjų. G. Cegialytė
koordinuoja Baltijos šalių trumpametražių filmų
forumą „Baltic Pitching Forum“, taip pat dėsto kaip kviestinė lektorė Lietuvos muzikos ir teatro
akademijoje, lankosi
kino renginiuose kaip ekspertė, žiuri narė.
Elektros inžinerijos pedagogas. „reroDev“ bendraįkūrėjas, programinės įrangos ir papildytosios realybės kūrėjas, besispecializuojantis įtraukiančių, sužaidybintų patirčių kūrime. Studijos mobilusis žaidimas „Odyssey: Sakutaiso“ buvo atrinktas į „Aware Game Awards“ finalą, tad tikslas yra pasidalinti žaidimo istorija su kolegomis ir spauda šioje erdvėje.
„Herdek“ – tai naujai susikūręs autorių kolektyvas, kurį sudaro Lucie Formánková, Vítek Paulík, Matěj Hložánek, Jan Froněk ir Mikoláš Fišer, siekiantis kurti nepriklausomus, intymius ir eksperimentinius žaidimus su socialiai kritišku aspektu, skirtus pamirštoms socialinėms problemoms spręsti. Per „Herdek“ siekiame sukurti platformą, kurioje žaidimai skatintų prasmingą dialogą ir mestų iššūkį tiek vaizdo žaidimų kultūroje, tiek platesnio visuomenės diskurso kontekste.
I-Hsuan Hsieh yra kino kuratorė ir rašytoja, gyvenanti Amsterdame ir Taipėjuje. Ji yra rengusi filmų programą ir dirbusi filmų atrankos komisijose įvairiuose kino festivaliuose, tarp jų: „Women Make Waves“, Singapūro kino festivalis, TIDF ir „Go Short“. Įgijusi antropologijos išsilavinimą, ji kinematografines praktikas vertina kaip santykinius socialinius-techninius procesus, skatinančius kolektyvinį veiksnumą. Ji taip pat yra viena iš „Limestone Books“ įkūrėjų Mastrichte.
Ian yra nepriklausomas žaidimų dizaineris ir kūrėjas, gyvenantis Niujorke. Jis turi žaidimų dizaino magistro laipsnį, įgytą Niujorko universitete, ir daugiausia kuria mažus, eksperimentinius vaizdo žaidimus apie kasdienius jausmus ir savavališkas mintis, bet kartais dirba ir su medijomis, tokiomis kaip VR ir alternatyvūs valdikliai. Savo darbu jis siekia tyrinėti netradicines formas ir tai, kaip perteikiame bei susiejame emocijas per paprastą ir apgalvotą sąveiką. Paprastai jis kuria mažus žaidimus, nes jo interesai tiesiog per dažnai kinta.
Ignotas Kuprys kuria animaciją kaip būdą kalbėti apie tylą, atskirtį ir tai, kas lieka neišsakyta. Jo darbuose dominuoja lėtas stebėjimas, vidinės būsenos bei santykis su aplinka. Tiek kūryboje, tiek tyrimuose jis tyliai atliepia gamtos svarbą – ne kaip foną, bet kaip jautrią, lygiavertę buvimo dalį. Ignoto kūryboje atsiskleidžia triukšmo ir tylos sankirtos, dalyvavimas ir pasitraukimas, vidinis žmogaus pasaulis.
Iryna kilusi iš Ivano Frankivsko, Ukrainos. Baigė Estijos dailės akademiją ir šiuo metu gyvena Taline. Režisierę įkvėpė gimti peizažai ir paskatino tyrinėti prisirišimo prie vietinės gamtos koncepciją (ypač Rusijos invazijos į Ukrainą kontekste) bei kaip karas keičia mūsų santykį su vieta.
Iuliia Kotsiuba (g. 1981 m., Ukraina) yra animacijos režisierė ir kadruočių dailininkė. Studijavo aplinkos dizainą ir dirbo grafikos dizainere, o vėliau perėjo prie animacijos.
2021 m. baigė animacijos kursus „Projector School“. Jos debiutinio trumpametražio filmo „My Closet“ premjera įvyko 2025 m.
Iuliia dirba „Karandash“ studijoje prie tokių
projektų kaip „Woof and Joy“, „Chernobyl“, „Children of Fire“ ir „Sonechko“. Ji taip pat kuria ilgametražį filmą „Fairywood“. Jos kūrybai būdinga jausmingas pasakojimas ir
įspūdingi vaizdai.
Jakub Bożydar Dolny (g. 1998 m.) yra lenkų režisierius, animatorius ir animacinių filmų scenaristas. Baigė Krokuvos dailės akademiją, šiuo metu yra penkto kurso studentas Lodzės kino mokykloje, kur studijuoja animacinį kiną ir specialiuosius efektus. Savo darbuose vengia moralizuojančio tono, jį labiau domina pats pasakojimas ir personažų tarpusavio santykiai. Jo debiutinis filmas „Championsheep“ buvo pastebėtas OIAF festivalyje Otavoje, pelnė daugybę apdovanojimų, tarp jų – geriausio Lenkijos animacinio filmo apdovanojimas „Animafest“ festivalyje Gdanske. Be režisūros Jakub bendradarbiauja rašant scenarijus ir yra aktyvus įvairių meninių veiklų dalyvis.
Jaye Lin yra Taivane gyvenanti kuratorė, prodiuserė ir tyrėja. Jos veikla skleidžiasi medijų meno ir parodų kuravimo sankirtoje. Įgijusi tarpdisciplininės patirties meno ir kino srityse, ji kuravo keletą kino festivalių ir projektų, gvildenančių transkultūrinius ir transmedijų klausimus. Be to, jos naujausi projektai yra glaudžiai susiję su žmogaus teisėmis ir kolonijinės istorijos interpretacijomis. Pastaruoju metu ji surengė parodą „Exploring Dissenting Voices“ Nacionaliniame 228-ame memorialiniame muziejuje Taivane.
Jorė Černiauskaitė – pradedančioji animacijos režisierė, kurios kūrybinė kelionė prasidėjo „Animatest“ su filmu „Can't Bear This“. Pagrindinės temos, kuriomis ji kuria, yra santykiai su savimi, aplinka ir kitais žmonėmis.
Juho Maurinen yra kino režisierius, vizualiojo meno atstovas, animatorius ir muzikantas iš Helsinkio, Suomijos. Giliai susijęs su DIY kultūra ir yra apibūdinamas kaip „nesustabdoma, žanrus laužanti kūrybinė jėga“. Maurinen tiki nuoširdumu ir asmenine intuicija, mėgsta ieškoti naujų kūrybos būdų.
Julia Dworakowska – lenkų grafikos dizainerė ir iliustratorė, baigusi Mikalojaus Koperniko universitetą Torunėje ir įgijusi kompiuterinės grafikos specialybę. Kasdien ji kuria plakatus, iliustracijas ir fonus animaciniams filmams. Savo darbuose pasitelkia tipografiją, įvairius elementus ir tekstūras. Dažnai tyrinėja linksmas ir vėjavaikiškas temas.
Julius Zubavičius įgijo multimedijos režisieriaus bakalauro laipsnį. 2011 metais Julius persikėlė į Londoną plėtoti kino garso dizainerio karjeros, kur ir toliau gyvena bei dirba. Julius, kaip garso dizaineris, įrašų inžinierius ir kompozitorius, dalyvavo kuriant daugiau nei 30 kino projektų.
Karen Cheung yra Berlyne gyvenanti kuratorė, prodiuserė ir tyrėja, gimusi ir užaugusi Honkonge. Ji kuravo keletą kino festivalių Berlyne: atrinko filmus „Waves of Freedom“ (2023 m., bendradarbiaujant su Roberto Havemanno fondu, „Bundesarchiv“ ir Stasi muziejumi) ir „Voices of the Ground: Short Film in Chinese Languages“ (2021 m.). Pasitelkdama tarpdisciplininę patirtį ir domėjimąsi politika, ji prodiusavo ir kuravo darbus feminizmo, pabėgėlių klausimų ir rasizmo temomis.
Karin Drake yra baigusi animacijos bei lyčių studijų programas, kuriose daugiausia dėmesio skyrė kinui. Ji kuruoja kino programas, užsiima kino sklaida ir kuria animaciją įvairiuose projektuose, bendradarbiaudama su individualiais menininkais, teatrais ir archyvais. Karin ypač domisi istorinių ir šiuolaikinių animacijos raiškos formų derinimu bei judančių vaizdų galimybėmis už tradicinio ekrano ribų.
Karla Nor Holmbäck yra baigusi animacijos studijas Danijos nacionalinėje kino mokykloje. Didžiąją savo kūrybinės veiklos dalį Karla skiria turiniui vaikams – kuria televizijos serialus, vaizdo žaidimus bei vizualinius pasaulius įvairiems projektams. Taip pat ji yra vaikiškų knygų iliustratorė ir autorė, bendradarbiaujanti su viena žinomiausių Danijos leidyklų – „Gyldendal“.
Kateryna Omelianenko 2024 m. įgijo animacijos režisūros bakalauro laipsnį Kyjivo nacionaliniame I. K. Karpenkos-Karo universitete. Jos filmas „The Bus Stop“ buvo rodomas tarptautiniuose festivaliuose: „Monstra“ (Portugalija), „Hi FUNNY World“ (Kinija), o Ukrainoje – nominuotas „Auksiniam Dzyga“ apdovanojimui kaip geriausias animacinis trumpametražis filmas. Ji prisidėjo prie animacinės antologijos „Cherry Orchard by the House“, kuri buvo rodoma „Oskaro“ nominacijas atitinkančiame Klivlando festivalyje ir pateko į ilgąjį nominantų sąrašą. Katerynos specializacija yra 2D animacija, ji dažnai kuria unikalias pabaisas ir antropomorfinius gyvūnus.
Kiki Ho – kuratorė, filmų prodiuserė ir kepėja, gyvenanti Honkonge. Ji yra kuravusi tarpdisciplininius projektus, skirtus ekologiniam-socialiniam menui, taip pat yra atsidavusi judančio vaizdo ir kino edukatorė. Jos darbai buvo rodomi daugelyje tarptautinių kino festivalių: Busane, Jamagatoje, Taipėjaus „Golden Horse“ filmų festivalyje, Turine, Monrealyje, Kaire ir kt. Ji įkūrė „Sister & Chick“ kepyklą ir yra viena maisto meno erdvės „Umami Culture Lab“ įkūrėjų.
Lin Jo Skytte 2025 m. birželį baigė animacijos režisūros studijas Nacionalinėje Danijos kino mokykloje. Jos baigiamasis darbas – filmas „Korean Bloom“ – buvo atrinktas į keletą
festivalių, tarp kurių „Generation Off“, BLON ir VAF, bei pateko į trumpąjį „Robert Award“ nominantų sąrašą.
Įkvėpta korėjiečių ir japonų nelinijinio pasakojimo stiliaus bei
tokių autorių kaip Han Kang ir Haruki Murakami, Lin kuria siurrealistinius, poetiškus pasaulius, kuriuose didžiausias dėmesys skiriamas žmonių jausmams. Jos kūryba šlovina
keistumą, intymumą ir mįslingumą.
Lucia Dubravay Trautenberger yra baigusi kultūros vadybos studijas, dirbusi vertimų ir žurnalistikos srityse, vadovavusi tarptautiniams kultūros projektams bei ėjusi Bratislavos animacijos bienalės vadovės pareigas. Ji yra viena iš „Bear With Me Distribution“ bendrakūrėjų ir savininkių, taip pat koordinuoja kelis Europos projektus, susijusius su kultūra, kūrybinėmis industrijomis ir demokratija.
Léa Buffard yra prancūzė, 2020 m. atvykusi į Briuselį studijuoti animacijos Nacionalinėje Kambrė dailės mokykloje. Magistro laipsnį apsigynė sukūrusį filmą iš tapybos ant celiulioidinės juostos. Ji labai mėgsta tapyti ir mėgaujasi Ctrl+Z patogumais skaitmeninėje animacijoje.
Mantas Jurgis Talmantas – medijų menininkas, dirbantis 3D, animacijos, fotogrametrijos, 360 panoramų ir virtualiosios realybės srityse.
2023-iųjų VR kūrinys
„Įsivaizduojamos būtybės“ rodytas parodoje „Pirmapradis dangus“ Šiaulių dailės galerijoje bei VDU menų galerijoje „101“ parodoje „Bardo. Trys būsenos“.
2022 m. VR kūrinys
„Legal Entities“ festivalyje „goEast<“ atrinktas Mercko apdovanojimui už inovacijas XR srityje.
Manto Talmanto trumpametražis 360° filmas „The Fall“ buvo rodomas „VR
Theater Forest“, „Future of StoryTelling“ konferencijoje ir paskelbtas vienu „Littlstar“ virtualiosios realybės vaizdo įrašų platinimo puslapio mėnesio favoritų.
Liubeko
universiteto Tarptautinėje naujosios medijos mokykloje (Vokietija) įgijo skaitmeninės medijos specialybę. Vilniaus dailės akademijoje studijavo fotografijos ir medijos meną.
-800x534.jpg)
Martinus Klemet yra estų animacijos režisierius. Jo kūryba žinoma dėl siurrealizmo, poparto, grotesko ir humoro derinimo. Studijavo Estijos dailės akademijoje, kurioje įgijo
meno bakalaurą ir animacijos magistrą.
Jo animaciniai trumpametražiai filmai buvo rodomi tarptautiniu mastu ir pelnė apdovanojimų. Be filmų jis režisuoja muzikinius vaizdo
klipus, reklamas, muziejų projektus ir kt.
Martinus savo kūrybą yra pristatęs visame pasaulyje, dėstė studentams Estijos dailės akademijoje. Šiuo metu daktaro laipsnio jis
siekia atlikdamas praktiką – tyrinėja naujus pasakojimus, kuriuos jungia su animacija ir improvizaciniu teatru.
Martynas Genkovas – 3D menininkas, aistringai besidomintis fotografija, vaizduojamuoju menu ir grafikos dizainu. Jo įkvėpimas kyla iš idėjų įgyvendinimo – nesvarbu, ar tai būtų per fotoaparato objektyvą, ar per beribę skaitmeninio pasaulio drobę.
Jo kūrybinė kelionė prasidėjo nuo susižavėjimo šviesa ir forma, kas natūraliai paskatino tyrinėti sudėtingas grafikos dizaino detales ir įtraukiančias 3D meno galimybes. Martynui patinka derinti šias disciplinas – jo tapybos darbai dažnai atspindi 3D vizualizacijų nuotaiką ir kompoziciją, o dizaino pojūtis formuoja vizualinį pasakojimą visuose jo projektuose.
Nuo sudėtingų 3D modelių ir aplinkų kūrimo iki patrauklios grafikos projektavimo – jam patinka iššūkis paversti koncepcijas patraukliais vizualiniais potyriais. Visada siekia peržengti galimybių ribas, tyrinėja naujas technikas ir ieško novatoriškų būdų papasakoti istoriją.
Martynas yra baigęs grafikos dizaino studijas, po jų tęsė mokslus fotografijos ir medijų meno srityje Vilniaus dailės akademijoje. Studijas baigė sėkmingai.
María Luján Oulton yra žaidimų kuratorė, kultūros prodiuserė ir akademikė, gyvenanti Barselonoje. Ji turi komunikacijos ir kultūrinės kūrybos magistro laipsnį, įgytą Walterio
Benjamino fonde (disertacija su pagyrimu vaizdo žaidimų kuravimo srityje).
Lujan režisavo „Game on! El arte en juego“ Argentinoje (2009–2019 m.) – pirmąją ir ilgai
gyvuojančią meno žaidimų ir sužaidybintų medijų parodą Lotynų Amerikoje, kartu su Jimu Munroe (Kanada) įkūrė GAIA (Tarptautinę žaidimų menų asamblėją), tapusią įtakingu
pasauliniu tinklu ir kas dvejus metus rengiantį simpoziumą žaidimų kuratoriams, prodiuseriams bei bendruomenių kūrėjams. Pastaruoju metu Luján dirbo „Now Play This“ festivalio
meno vadove Londone (2023–2024 m.) ir kuravo „Oasis. The Videogame“ parodą Madride (2021 m.) bei Meksike (2022 m.).
-1-800x1067.jpg)
Matas Pakutinskas – animatorius ir iliustratorius iš Lietuvos, baigęs animacijos
bakalauro studijas Willemo de Kooningo akademijoje Roterdame, Nyderlanduose. Savo kūryboje
jis tyrinėja siurrealizmo išraišką per istorinius kontekstus bei asmenines patirtis, pasitelkdamas metaforas, kompoziciją ir simboliką.
Miroslav yra nepriklausomas kūrėjas iš Čekijos, šiuo metu studijuojantis žaidimų dizainą Prahos menų akademijos kino ir televizijos mokykloje (FAMU). Taip pat dirba žaidimų
dizaineriu „Fuchs Dachs Games“ studijoje.
Savo žaidimais mėgsta pasakoti asmenines istorijas, ypač nagrinėjančias psichologiją ir tapatybę – temas, kurios dažnai paremtos
paties kūrėjo gyvenimo patirtimi. Pastaraisiais metais daugiausia dėmesio skyrė žaidimų su antropomorfiniais personažais kūrimui, nes žavi galimybė į žmonių istorijas įnešti
naują (gyvūnišką) perspektyvą.
Monika Masłoń is a visual artist and art educator working at the intersection of experimental film, digital media, and sensory experience. She holds a Ph.D. from the Łódź Film School and has taught at the University of Leipzig and the Maria Grzegorzewska University in Warsaw. Her practice explores emotional states and embodied presence through immersive environments, combining video, sound, voice, and tactile materials. Her works have been shown internationally and include the VR piece CONTROL NEGATIVE (DOK Leipzig 2022).
She is currently developing FEELING TOUCHED, a documentary installation about touch and the ways we represent and relate to others through both virtual and physical forms. She is also working on OCEAN, a multi-user VR experience inspired by Lem’s Solaris.
Natasha Sebben yra žaidimų ir naratyvų dizainerė. 2022 m. ji įkūrė savo studiją „natsha“ ir kuria savo debiutinį žaidimą „Psychotic Bathtub“ – siužetinę patirtį apie emocinius sutrikimus ir ančiuką. Be to, Natasha yra asistuojanti dėstytoja Ciuricho menų universitete. Jos dėmesys sutelktas į meninius pasirinkimus, pasakojimą ir koncepcijas. Na ir kartais į ančiukus.
Nathan Jurevicius – iliustratorius, režisierius, žaislų dizaineris ir konceptualiojo meno atstovas, žinomas dėl tarpdisciplininių pasaulių, tokių kaip „Scarygirl“, kūrimo. Jo darbai apima riboto tiražo figūrėles, žaidimus ir animaciją. Jis yra dirbęs Jungtinėje Karalystėje ir JAV, dėstė personažų dizainą „Pictoplasma“ akademijoje Berlyne, taip pat ėjo kūrybos vadovo pareigas VR/AR studijoje „Dark Slope“. Nathan yra ir Australijos kino akademijos apdovanojimą pelniusio pasaulio PELEDA autorius – šis projektas įkvėptas baltų mitologijos. Šiuo metu Nathan dirba kaip laisvai samdomas kūrėjas žaidimų, animacijos, žaislų ir leidybos srityse.
Nawojka Wierzbowska – director and screenwriter of animated and live-action films, graduate of the Film School in Katowice. Her diploma film A Fairytale for a Restless Night was acclaimed at Polish festivals, while Evil Never Sleeps brought further awards, including FRAPA and the Silver Koziołek. She developed her skills at La Poudrière and Young Horizons Lab, and collaborated with the Munk Studio. Currently, she is working on her feature debut Till Death Unite Us.
Olena Onyshchuk (lulenni) yra animacijos režisierė, animatorė ir iliustratorė, gyvenanti Kyjive, Ukrainoje. Ji kuria jaudinančias, žiūrovams artimas istorijas, dažniausiai
dramos ir nuotykių žanro, yra aistringa paprastų, bet emociškai turtingų pasakojimų kūrėja.
Be darbo įvairiuose animacijos industrijos projektuose, įskaitant muzikinius
vaizdo klipus, pavyzdžiui, Tonya Matvienko „Likhtaryky“ (2025 m.), serialą „Šuo Patronas“ (2022–2024 m.), Olena kuria ir savo filmus, išreiškiančius jos meninę viziją. Tarp jos
darbų: „Window“ (2022 m.) ir „Memoirs“ (2024 m.). Pastarasis yra jos baigiamasis darbas Kyjivo nacionaliniame I. K. Karpenkos-Karo teatro, kino ir televizijos universitete.
Olga Abramova baigė Vilniaus dailės akademiją, kur studijavo animaciją. Domisi miesto erdvėmis ir jų plėtra, o jos kūryba įkvėpta miestų distopijos vaizdinių. „Akiračiai tarp paralelių“ yra jos bakalauro darbas ir debiutinis filmas.
Žaidimų kūrėjas, scenaristas, dialogų rašytojas ir komunikacijos, viešųjų ryšių bei rinkodaros ekspertas. Karjerą žaidimų industrijoje Pawel pradėjo 1997 m., kurdamas žaidimą
„The Prince and the Coward“, o nuo 2010 m. dirba „11 bit Studios“. Už žaidimą „This War of Mine“ buvo nominuotas „Polityka Passport“ apdovanojimui ir laimėjo prestižinį
specialųjį pripažinimo apdovanojimą renginyje „Digital Dragons 2019“. Pawel dirbo prie žinomų ir pamiltų žaidimų, tokių kaip: „Gorky 17“, „Anomaly“, „This War of Mine“,
„Frostpunk“, „Moonlighter“, „Children of Morta“. Paskutiniai projektai – „Frostpunk 2“ bei „The Alters“.
Pawel taip pat yra „Indie Games Poland Foundation“ tarybos narys ir
„Kultura Interaktywna Foundation“ bendrakūrėjis, pirmojo tarptautinio studentų žaidimų festivalio organizatorius.
Rasa Narkūnaitė yra lietuvė menininkė ir antipasimatymų simuliatoriaus „Sticky Date“ bendrakūrėjė. Ji baigė Danijos karališkąją dailės akademiją, įgijo vizualinės medijos ir žaidimų dizaino magistro laipsnį, taip pat turi iliustracijų ir komiksų kūrimo patirties. Rasa derina spalvingus, animacinius vaizdus su emocijomis paremtu pasaulio kūrimu. Įkvėpta gausybės žmonių patirčių ir asmeninių savirefleksijų. Jos darbai kviečia žaidėjus į nuoširdžias ir žaismingas erdves. Ji taip pat šoka tango.
Rebeka Salomėja Kavaliauskaitė (25 m.) užaugo Ignalinoje – miestelyje, apsuptame gamtos ir ežerų, kūrybiškoje šeimoje, kurioje formavosi jos meninė pasaulėjauta. Polinkis į vidinį apmąstymą ir aplinkos įtaka tapo kertiniais jos kūrybos elementais. Asmeniniai prisiminimai apie artimuosius, kaimynus bei jautrus pasaulio įvykių stebėjimas organiškai įsiliejo į jos meninę raišką, kur animacija tapo natūraliu būdu perteikti šias patirtis. Baigusi medijų dizaino mokslus profesinėje mokykloje, ji toliau gilino žinias Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje (dabar – VIKO), kur įgijo animacijos bakalauro laipsnį. Šiuo metu Rebeka studijuoja animacijos magistrantūroje Vilniaus dailės akademijoje. Pastaraisiais metais ji sukūrė du trumpametražius animacinius filmus – „Natos“ (2023 m.) ir „Namo“ (2024 m.).
Rimantė Daugėlaitė nuo 2009 m. vadovauja Vilniaus trumpųjų filmų festivaliui, o nuo 2012 m. yra viena Lietuvos trumpametražių filmų agentūros „Lithuanian Shorts“ įkūrėjų ir vykdomoji direktorė. Rimantė audiovizualinėje industrijoje dirba daugiau nei dešimt metų, yra koordinavusi daugybę audiovizualinių ir kino sklaidos projektų, taip pat prodiusavo keletą lietuviškų trumpametražių filmų. Dirba eksperte Europos ir nacionaliniuose audiovizualiniuose bei kultūriniuose fonduose, yra „EWA Network“ ir Europos kino akademijos narė.
Kino režisierius ir animatorius, kilęs iš Klaipėdos. Šiuo metu studijuoja animacijos magistrantūrą VDA ir kuria animacinį filmą „Žvejybos uostas“ apie liūdnai pagarsėjusį uostamiesčio mikrorajoną.
Rusnė Dragūnevičiūtė yra animacijos režisierė ir animatorė. 2022 m. baigė animacijos bakalauro studijas Londono menų universitete, nusprendė tęsti išsilavinimo kelią Karališkajame dailės koledže, kur įgijo magistro laipsnį animacijos srityje. Rusnė kuria spalvotus šviesos pasaulius jungdama tradicinės ir skaitmeninės animacijos technikas, paliečia draugystės, nostalgijos temas. Šiuo metu domisi animacinio serialo vystymu.
Santeri Laasanen yra Helsinkyje gyvenantis animatorius, rašytojas, audiovizualinio meno atstovas ir grafikos dizaino bei animacijos mokytojas. Režisavo keletą trumpametražių filmų ir muzikinių vaizdo klipų, jėgas išbandė teatro, poezijos ir prozos srityse. Meninio įkvėpimo semiasi iš gonzo, panko ir sentimentalumo, jam patinka grožį atrasti keistuose ir nepakankamai įvertintuose žanruose.
Simon yra Monheime įsikūrusios PETO politinės partijos narys, pilietinėmis teisėmis dirbantis specialistu keliuose komitetuose, įskaitant Mokyklos, sporto ir socialinių reikalų bei Klimato ir statybos. Be savanoriškos veiklos politinėje srityje jis yra septinto semestro žaidimų programavimo studentas Kelno žaidimų laboratorijoje. Simonas aistringai domisi sudėtingų sistemų modeliavimu ir kūrimu, jis puikiai integruoja žaidimo eigą ir pasakojimą, priversdamas net ir abstrakčiausius pasaulius atgyti.
Simonas yra generatyvinio dirbtinio intelekto (DI) specialistas ir studijos „Kopa Films“ įkūrėjas. Šios studijos specializacija yra DI integravimas į vaizdo gamybą – nuo filmų ir animacijos iki reklamų ir dokumentikos. Simonas taip pat yra „Perfection42“ kūrybos vadovas, padeda formuoti DI vizualaus turinio kūrimo platformą. Turėdamas gilias žinias apie naujausius DI įrankius, Simonas geba tiksliai parinkti tinkamiausius DI sprendimus konkrečioms vizualios gamybos užduotims.
Simone Cibrario Nona yra žaidimų dizaineris ir žaidėjų tyrėjas, besidomintis žaismo, pasakojimo ir tvarumo sankirtomis. Jis baigė Kopenhagos IT universitetą ir įgijo žaidimų kūrimo magistro laipsnį: jo požiūris į žaidimų dizainą yra metodologinis ir orientuotas į inovacijas. Simone turi platų įgūdžių spektrą – nuo pažangių žaidimų dizaino technikų iki 3D modeliavimo. Jis atliko praktiką „Memorable Games“, taip pat buvo pagrindinis „Monobit Games“ (edukacinių žaidimų startuolis) dizaineris.
.jpg)
Sonata Vilkevičiūtė – stopkadro animatorė, kuri dirba su įvairiomis tekstilės technikomis. Nuo mažens domėjosi animacija ir lėlių gamyba. Baigusi Kaišiadorių meno mokyklą, vėliau įgijo tekstilės specialybę Kauno dailės gimnazijoje. Menų brandos egzaminui Sonata nusprendė išbandyti animacijos technologiją – taip gimė jos pirmasis stopkadro trumpametražis animacinis filmas „Laikrodžio tempu“.
Šiuo metu ji studijuoja animacijos bakalauro programoje Vilniaus dailės akademijoje, dirba edukatore „Animatest“ komandoje ir kartais prisideda prie darbų „Kadrų skyriuje“.
Tereza Kotěšovcová yra žaidimų kūrėja, dizainerė ir programuotoja, šiuo metu dirbanti Prahoje įsikūrusioje „Charles Games“ studijoje. Ši studija garsėja žaidimais, turinčiais socialinį poveikį ir žinutes. Įgijusi informatikos bakalauro laipsnį, ji tęsė žaidimų dizaino studijas Prahos scenos menų akademijos Kino ir televizijos mokykloje. Jos ekologinės tematikos strateginis žaidimas „Planetka“ pateko į „Independent Games Festival“ finalininkų sąrašą. Jai patinka stalo žaidimai ir žygiai pėsčiomis.
-800x1065.jpg)
Ugnė Žvirblytė šiuo metu yra antro kurso animacijos studentė Vilniaus dailės akademijoje. Animacija ją patraukė dėl visiškos kūrybinės laisvės, leidžiančios kurti ekscentriškus
ir netikėtus dalykus.
Savo kūryboje Ugnė dažnai siekia nagrinėti klausimus ir problemas, aktualias tiek pačiai, tiek jos aplinkos žmonėms. Ypač ją domina žmogaus ir jo
aplinkos santykis – tai vienas pagrindinių motyvų jos darbuose. Ji dažnai transformuoja žmogaus kūno detales, jungdama jas į netikėtus derinius, taip sustiprindama emocinį
poveikį.
Menas Ugnei yra būdas susikurti savitą pasaulį, kupiną keisto chaoso ir beprotybės. Šis pasaulis padeda jai tyrinėti jausmus, tapatybę ir tikrovės ribas.
Vaidas Gecevičius yra kūrybinių technologijų specialistas ir skaitmeninių patirčių kūrėjas. Jau dešimtmetį dirba su įvairių disciplinų komandomis kurdamas interaktyvius produktus skirtingoms medijoms. Mėgsta tyrinėti naujausias technologijas, formuojančias rytojaus interaktyvias patirtis.
Viliam Vala baigė animacijos studijas Viktorijos menų koledže Melburne. Du jo studijų metais sukurti filmai buvo atrinkti į konkursinę programą Ansi animacijos festivalyje. Nuo to laiko Viliam tęsia veiklą kino ir televizijos srityse kaip montažo režisierius, režisierius ir animatorius. Tarp naujausių darbų – trumpametražis filmas „Aš išeinu“, nagrinėjantis mintį, įstrigusią įsitikinimuose, bei animacija ilgo metro filmuose „Net pelės nusipelno dangaus“ ir „Gyvenk drąsiai“.
Vilius yra žaidimų kūrėjas iš Vilniaus. Dalyvauja kuriant žaidimus jau 12 metų ir tą daro tiek profesionaliai, tiek žvelgdamas į kūrybą kaip į hobį. Vilius yra vienas žaidimo „Sipho“ kūrėjų, o šiame renginyje pristatomas „Antipaint“ – pirmasis jo solinis darbas.
Vladimiras profesionaliai kuria žaidimus nuo 2016-ųjų, vadovauja savo kompanijai, o laisvalaikiu vysto individualius projektus su stipriau išreikštais siužeto elementais. Jo tikslas – kurti interaktyvias patirtis, daugiausia dėmesio skiriančias istorijoms pasakoti.
Wanja Jaenette Sæther yra socialinė darbuotoja ir didžiausio krizių centro Šiaurės Norvegijos Salteno regione vadovė, sukaupusi daugiau nei 32 metų patirtį. Ji dirbo su smurto
artimoje aplinkoje ir seksualinio išnaudojimo aukomis, sprendė įvairias socialines problemas, įskaitant šeimos gerovę, jaunimo patiriamus sunkumus, benamystę, prekybą žmonėmis ir
priklausomybę.
Wanja aktyviai kovoja su smurtu artimoje aplinkoje ir yra Norvegijos prieglobsčio judėjimo valdybos narė. Ji yra prisidėjusi kuriant filmus ir rašant knygas
bei straipsnius, įskaitant pabėgimo nuo smurto vadovą. Wanja – Nacionalinės etikos tarybos narė, sprendžia etinius klausimus. Gyvena Steigene ir turi penkis vaikus.
Twitch tiesioginių transliacijų kūrėjas, kurių turinyje apžvelgia gyvenimo aktualijas, žaidžia žaidimus, reaguoja į politiką, domisi žiūrovų gyvenimais ir stengiasi sukurti įtraukiančią bendruomenę.
Zuraida Buter (ji / jos) yra žaismingų menų kuratorė, gyvenanti Nyderlanduose. Ji kuruoja, konsultuoja ir dokumentuoja renginius, parodas bei projektus, skirtus sužaidybintam
menui, skaitmeninei kultūrai ir žaidimams.
Darbas prie įvairių vietinių ir tarptautinių projektų suteikė jai galimybę per daugelį metų išryškinti ir sujungti daugybę
skirtingų (žaidimų) projektų bei menininkų. 2020 m. jai įteiktas „IndieCade“ (JAV) „Game Changer“ apdovanojimas. 2024 m. Zuraida laimėjo įtraukties apdovanojimą Olandijos žaidimų
apdovanojimuose. Ji yra „Playful Arts“ festivalio bendrakūrėjė, šiuo metu yra „A MAZE.“ / Berlyno programos kuratorė ir dirba su „Sickhouse“ (Nyderlandai) tokiuose projektuose
kaip festivalis „Overkill“ ir „SickProd“ – mentorystės programa pradedantiesiems kūrėjams.
Žilvinas Ledas yra informatikos mokslų daktaras ir jau daugiau kaip 14 metų kuria žaidimus. Jis yra vienas žaidimų kūrimo studijos „Tag of Joy“ steigėjų bei jos technikos vadovas. „Tag of Joy“ – tai nedidelė, nepriklausoma novatoriškus kompiuterinius žaidimus kurianti kompanija, kuri už savo darbus yra pelniusi įvairių tarptautinių apdovanojimų. Taip pat Žilvinas veda kompiuterinių žaidimų kūrimo kursą Vilniaus universitete bei aktyviai dalyvauja Lietuvos žaidimų kūrėjų bendruomenėje.