Kaip pasaulį mato žmogus, kenčiantis nuo depresijos? Ši animacinė virtualios realybės patirtis nagrinėja depresijos temą ir būdus, kaip su ja susidoroti. Pagrindinis veikėjas veda mus per įvairius peizažus, iliustruojančius jo kovą su depresija. Mes patiriame jo jausmus per pirmuosius depresijos epizodus vaikystėje kelionėje su šeima, universitete, siekiant tobulų rezultatų darbe – kasdienėse kovose „tamsėjimu“.

Džekas, buvęs švyturio prižiūrėtojas pačiame jėgų žydėjime, gyvena vienišas saloje ant uolos, pasiklydusioje vandenyno platybėse. Jo ramų gyvenimą supa namai, švyturys ir vienišas medelis – atrodo, lyg Džekas būtų paskutinis žmogus Žemėje. Tačiau vieną dieną, žvejodamas nuo uolos krašto, jis netikėtai aptinka saloje įstrigusį didžiulį baltąjį pelikaną. Taip prasideda draugystė, iš esmės pakeičianti Džeko kasdienybę.

Ši patirtis tyrinėja kontrolės praradimą. Pasitelkdama virtualią realybę, ji įtraukia žiūrovą į frustracijos, bejėgiškumo ir dezorientacijos būseną, atskleisdama iliuziją, kad žmogus visiškai kontroliuoja savo gyvenimą. Kai patirtis palaipsniui žlunga dėl vėlavimų, nesuderinamumo ir trikdžių, sielvartas tampa fizinės būklės išraiška. Veiksmas vyksta neigiamoje realaus pasaulio versijoje, kuri tampa erdve, leidžiančia geriau suprasti save. Per septynis skyrius patirtis pereina nuo fizinės veiklos prie vidinės refleksijos.

Pasaulis sudarytas iš kubelių. Jame gyvenančios būtybės visada laikosi nurodymų ir bejėgiškai stumia kubelius. Tačiau kai viena iš jų, atradusi kitą kelią, nusprendžia nesilaikyti nurodymų, įvyksta kai kas netikėto.

Virtualios realybės patirtis, pristatanti Anykščių šilelį kaip Antano Baranausko poemos erdvę. Kelionė kartu su miško herojais leidžia patirti skrydį virš girios, pastebėti ir išgirsti gyvosios gamtos įvairovę tiek miške, tiek ir po vandeniu, patirti paros laiko ir nuotaikų kaitą. Virtualios realybės patirtis persmelkta baranauskiškąja miško netekties ir tikėjimo jo atgimimu gaida.

Lėkštėje – virtas kiaušinis. Pažįstami garsai. Įprasti žodžiai. Problemiškų paauglių ligoninė. VR filmas „Gėdos akys“ panardina žiūrovą į keturiolikmetės Beakės mintis. Seselė bando priversti mergaitę suvalgyti kiaušinį, praeities prisiminimai ima veržtis į realybę. Nešamas fragmentiškos Beakės minčių tėkmės, žiūrovas keliauja tarp ligoninės kasdienybės ir jos vaikystės fragmentų.